2013 m. gruodžio 17 d., antradienis

Kaimo turizmas Lietuvoje

KAIMO TURIZMAS



Kaimo turizmas – viena iš turizmo rūšių, siūlanti poilsį užmiestyje, kaime. Turistai traukiami gamtos švara ir ramybe, galimybe pažinti regiono tradicinę buitį, kultūrą. Dažnai kaimo turizmas gali būti ir ekoturizmo rūšis. Kaimo turizmas yra svarbi ūkio šaka kaimuose, kadangi dėl mechanizacijos juose sumažėjęs darbo jėgos poreikis, todėl šis verslas suteikia galimybę gyventi ir dirbti kaime nevystantiems žemės ūkio. Be to, kaimo turizmas skatina puoselėti etnokultūrines tradicijas, aplinką.





Pastaraisiais metais Lietuvoje itin išpopuliarėjo kaimo turizmas. Tikrai ne visi lietuviai per atostogas skuba prie Baltijos jūros ar vyksta į užsienio šalis – daugelis jų lieka ilsėtis Lietuvoje, pamėgtoje ar kasmet vis kitoje kaimo turizmo sodyboje. Tokios sodybos dažniausiai yra netoli vandens telkinių – ežerų ar upių, o jų šeimininkai savo svečiams gali pasiūlyti įvairiausių pramogų – pradedant pirtimi ar sauna, kubilu po atviru dangumi, kuriame nesibaiminant sušalti galima kuo smagiausiai teškentis net ir spaudžiant didžiausiam šalčiui (o kokia romantika, kai dangus nusėtas žvaigždėmis!), baigiant krepšinio ir tinklinio aikštelėmis, dviračiais, pasiplaukiojimu valtimis ir baidarėmis. Laikas tokiose sodybose tikrai neprailgsta.



Rūšys

Artėjant vasarai atgimsta turizmas Lietuvoje. Nors pastebimos tendencijos, jog kas metai populiarėja ir žiemos turizmas Lietuvoje. Šiame straipsnelyje norėtume apžvelgti kokios vis gi tos turizmo rūšys mūsų šalyje.

Populiariausias Lietuvoje yra poilsinis turizmas, kuomet vykstama prie jūros arba prie ežero tiesiog pailsėti, ramiai pabūti, pasideginti. Vakarais nueiti kur nors skaniai pavakarieniauti, paklausyti gyvos muzikos, ramiai pasivaikščioti.

Kita turizmo rūšis, tai kasmet vis populiarėjantis kaimo turizmas. Į kaimą vykstama nesitikint didelių patogumų, o norint pailsėti nuo miesto ir žmonių šurmulio, siekiant pasisemti Lietuvos kaimo kultūros, tradicijų.

Sporto turizmas – aktyvus turizmas, aktyviems žmonėms. Tokių turistų tikslas yra aktyviai, galbūt ir ekstremaliai praleisti laiką, pasikrauti fizinių jėgų, sudalyvauti varžybose. Jaunimo tarpe ypatingai yra populiarios sporto stovyklos. Vyresnių žmonių tarpe yra populiarus plaukimas su baidarėmis, kopimas į kalnus ir panašiai.

Kultūros turizmas. Tokių turistų tikslas yra kuo daugiau pamatyti įvairių kultūros objektų, kultūros renginių, istorinių paminklų. Vilnius ir Trakai ko gero yra pagrindinės Lietuvos kultūros sostinės, ten daugiausiai yra išlikę įvairių istorinių objektų bei vyksta daugiausiai kultūros renginių. Žinoma net ir mažuose Lietuvos miesteliuose yra įvairaus istorinio palikimo.


Lietuvos kaimo turizmo asociacija





Lie­tu­vos kai­mo tu­riz­mo aso­cia­ci­ja (LKTA) - ne­vy­riau­sy­bi­nė or­ga­ni­za­ci­ja, vie­na iš Že­mės ūkio rū­mų na­rių, vie­ni­jan­ti dau­ge­lį Lie­tu­vos kai­mo tu­riz­mo pa­slau­gas tei­kian­čių sodybų šeiminin­kų.

LKTA tikslai:
at­sto­vau­ti Aso­cia­ci­jos na­rių in­te­re­sams įvai­rio­se ins­ti­tu­ci­jo­se ir or­ga­ni­za­ci­jo­se;
ko­or­di­nuo­ti Aso­cia­ci­jos na­rių veik­lą plėtojant kai­mo tu­riz­mą Lie­tu­vo­je;
reng­ti se­mi­na­rus, kon­fe­ren­ci­jas, mu­ges, pa­ro­das, me­to­di­nes prie­mo­nes, in­for­ma­ci­nius biu­le­te­nius aso­cia­ci­jos ir jos na­rių veik­los klau­si­mais;
kel­ti Aso­cia­ci­jos na­rių kva­li­fi­ka­ci­ją, or­ga­ni­zuo­ti sta­žuo­tes ša­ly­je ir už­sie­ny­je;
ana­li­zuo­ti kai­mo tu­riz­mo pa­slau­gų pa­klau­są ša­lies vi­du­je ir už­sie­ny­je;
ben­dra­dar­biau­ti su Lie­tu­vos Res­pub­li­kos, ki­tų ša­lių ir tarp­tau­ti­nė­mis ana­lo­giš­ko­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis, bū­ti jų na­re;
da­ly­vau­ti ren­giant ir svars­tant nau­jus Lie­tu­vos Res­pub­li­kos įsta­ty­mų pro­jek­tus, reg­la­men­tuo­jan­čius Aso­cia­ci­jos ir jos na­rių veik­lą.

Šiuo me­tu aso­cia­ci­ja vie­ni­ja per 971 na­rių. Tai ne tik kai­mo gy­ven­to­jai, tei­kian­tys kai­mo tu­riz­mo pa­slau­gas, bet ir že­mės ūkio mo­kyk­los, ki­tos mo­ky­mo ins­ti­tu­ci­jos, rengiančios tu­riz­mo ir kai­mo tu­riz­mo or­ga­ni­za­vi­mo spe­cia­lis­tus. Kaimo turizmo verslo savininkui naudinga būti asociacijos nariu, nes Lie­tu­vos kai­mo tu­riz­mo aso­cia­ci­ja – sa­va­ran­kiš­ka ne pel­no or­ga­ni­za­ci­ja, vie­ni­jan­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos žmo­nes, už­si­i­man­čius kai­mo tu­riz­mu, ben­driems jų po­rei­kiams ten­kin­ti ir už­da­vi­niams įgy­ven­din­ti. Į organizacijos uždavinius įeina:
Re­gu­lia­vi­mas ir pa­ra­ma efek­ty­viai eko­no­mi­nei veik­lai or­ga­ni­zuo­ti;
Ver­slo ir val­dy­mo kon­sul­ta­ci­jų tei­ki­mas;
Su­au­gu­sių­jų ir ki­tas, nie­kur ne­pri­skir­ti­nas, švie­ti­mas;
Turtingos duomenų bazės apie kaimo turizmo sodybas sukūrimas internete, kur galima rasti daug informacijos apie paslaugas ir jų lygį, sodybų išsidėstymą, kainas.

Aso­cia­ci­ja tu­ri sa­vo pa­ten­tuo­tą žen­klą- tai ža­lia­me fo­ne sto­vin­tis bal­tas gan­dras .



Ambasados ir diplomatines atstovybės

Ambasada - valstybės diplomatinė atstovybė užsienyje prie tarpt. organizacijos arba užsienio valstybėje.
Ambasada gali turėti skyrius: ekonomikos, kultūros, teisės, turizmo, karinių reikalų (karo atašatas laikomas ambasados dalimi).

Ambasados vadovas - ambasadorius ar laikinai koks nors kitas asmuo einantis dipl. atstovybės vadovo pareigas. Ambasados yra vykdomos diplomatinės funkcijos bei konsulinės funkcijos.


Užsienio šalių ambasados Lietuvoje:

» Afganistano Islamo Respublikos ambasada
» Airijos ambasada
» Albanijos Respublikos ambasada
» Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos ambasada
» Angolos Respublikos ambasada
» Argentinos Respublikos ambasada
» Armėnijos Respublikos ambasada
» Australijos ambasada
» Austrijos Respublikos ambasada
» Azerbaidžano Respublikos ambasada
» Baltarusijos Respublikos ambasada
» Bangladešo Liaudies Respublikos ambasada
» Belgijos Karalystės ambasada
» Benino Respublikos ambasada
» Bosnijos ir Hercegovinos ambasada
» Bolivijos Daugiatautės Valstybės ambasada
» Botsvanos Respublikos ambasada
» Brazilijos Federacinės Respublikos ambasada
» Bulgarijos Respublikos ambasada
» Burkina Faso ambasada
» Burundžio Respublikos ambasada
» Čekijos Respublikos ambasada
» Čilės Respublikos ambasada
» Danijos Karalystės ambasada
» Dramblio Kaulo Kranto Respublikos ambasada
» Egipto Arabų Respublikos ambasada
» Ekvadoro Respublikos ambasada
» Estijos Respublikos ambasada
» Etiopijos Federacinės Demokratinės Respublikos ambasada
» Filipinų Respublikos ambasada
» Gabono Respublikos ambasada
» Ganos Respublikos ambasada
» Graikijos Respublikos ambasada
» Gruzijos ambasada
» Gvatemalos Respublikos ambasada
» Gvinėjos Respublikos ambasada
» Hondūro Respublikos ambasada
» Indijos Respublikos ambasada
» Indonezijos Respublikos ambasada
» Irako Respublikos ambasada
» Irano Islamo Respublikos ambasada
» Islandijos Respublikos ambasada
» Ispanijos Karalystės ambasada
» Italijos Respublikos ambasada
» Izraelio Valstybės ambasada
» Japonijos ambasada
» Jordanijos Hašimitų Karalystės ambasada
» Jungtinės Karalystės ambasada
» Jungtinės Tanzanijos Respublikos ambasada
» Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada
» Jungtinių Arabų Emyratų ambasada
» Juodkalnijos ambasada
» Kambodžos Karalystės ambasada
» Kanados ambasada
» Kataro Valstybės ambasada
» Kazachztano Respublikos ambasada
» Kinijos Liaudies Respublikos ambasada
» Kipro Respublikos ambasada
» Kirgizijos Respublikos ambasada
» Kolumbijos Respublikos ambasada
» Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos ambasada
» Korėjos Respublikos ambasada
» Kosovo Respublikos ambasada
» Kosta Rikos Respublikos ambasada
» Kroatijos Respublikos ambasada
» Kuveito valstybės ambasada
» Laoso Liaudies Demokratinės Respublikos ambasada
» Latvijos Respublikos ambasada
» Lenkijos Respublikos ambasada
» Libano Respublikos ambasada
» Libijos ambasada
» Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės ambasada
» Makedonijos Respublikos ambasada
» Malaizijos ambasada
» Malavio Respublikos ambasada
» Malio Respublikos ambasada
» Maltos ambasada
» Nepriklausomo Karinio Hospitalierių Maltos Ordino ambasada
» Maroko Karalystės ambasada
» Meksikos Jungtinių Valstijų ambasada
» Moldovos Respublikos ambasada
» Mongolijos ambasada
» Namibijos Respublikos ambasada
» Naujosios Zelandijos ambasada
» Nepalo ambasada
» Nigerijos Federacinės Respublikos ambasada
» Nikaragvos Respublikos ambasada
» Nyderlandų Karalystės ambasada
» Norvegijos Karalystės ambasada
» Omano sultonato ambasada
» Pakistano Islamo Respublikos ambasada
» Panamos Respublikos ambasada
» Paragvajaus Respublikos ambasada
» Peru ambasada
» Pietų Afrikos Respublikos ambasada
» Portugalijos Respublikos ambasada
» Prancūzijos Respublikos ambasada
» Rumunijos ambasada
» Rusijos Federacijos ambasada
» Salvadoro Respublikos ambasada
» San Marino Respublikos ambasada
» Saudo Arabijos Karalystės ambasada
» Serbijos Respublikos ambasada
» Sirijos Arabų Respublikos ambasada
» Slovakijos Respublikos ambasada
» Slovėnijos Respublikos ambasada
» Suomijos Respublikos ambasada
» Šri Lankos Demokratinės Socialistinės Respublikos ambasada
» Švedijos Karalystės ambasada
» Šveicarijos Konfederacijos ambasada
» Šventojo Sosto ambasada (Apaštalinė nunciatūra)
» Tadžikistano Respublikos ambasada
» Tailando Karalystės ambasada
» Tanzanijos Jungtinės Respublikos ambasada
» Tuniso ambasada
» Turkijos Respublikos ambasada
» Turkmėnistano ambasada
» Ukrainos ambasada
» Urugvajaus Rytų Respublikos ambasada
» Uzbekistano Respublikos ambasada
» Venesuelos Bolivaro Respublikos ambasada
» Vengrijos Respublikos ambasada
» Vietnamo Socialistinės Respublikos ambasada
» Vokietijos Federacinės Respublikos ambasada
» Zambijos Respublikos ambasada


Diplomatinė atstovybė yra tiesiogiai pavaldi Užsienio reikalų ministerijai. Diplomatinę atstovybę užsienio reikalų ministro teikimu, iš anksto apsvarsčius parlamento Užsienio reikalų komitete, steigia arba likviduoja Vyriausybė. Diplomatinės atstovybės sudėtį nustato užsienio reikalų ministras, jeigu su valstybe, kurioje akredituota diplomatinė atstovybė, nėra susitarta dėl diplomatinės atstovybės darbuotojų skaičiaus. Atstovybės prie tarptautinės organizacijos sudėtį nustato užsienio reikalų ministras.


Esant susitarimui, užsienio valstybė gali atstovauti siunčiančios valstybės interesams kitose valstybėse, jeigu šios valstybės sutinka. Sprendimą dėl tokio atstovavimo priima Vyriausybė užsienio reikalų ministro teikimu, Seimui pritarus.




Lietuvos ambasados užsienyje



Ambasada
atstovauja valstybei ir palaiko su valstybe oficialius santykius;
įgyvendina užsienio politikos uždavinius;
derasi su valstybės vyriausybe;
gina valstybės, jos piliečių, įmonių, kitų juridinių asmenų teises ir teisėtus interesus;
gauna, teisėtais būdais renka ir perduoda Užsienio reikalų ministerijai informaciją apie valstybės politinį, ekonominį gyvenimą bei įvykius;
skatina draugiškus santykius ir dalyvauja plėtojant ekonominį, kultūrinį bei mokslinį bendradarbiavimą, taip pat bendradarbiavimą dėl saugumo ir taikos užtikrinimo;
platina informaciją apie valstybę, jos politinę, socialinę ir ekonominę padėtį, kultūrą, papročius ir tradicijas

Personalas

administracinis techninis personalas – siunčiančios valstybės piliečiai ne diplomatai, kurie diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje atlieka administracines ir technines funkcijas; aptarnaujantis personalas – asmenys ne diplomatai, kurie aptarnauja diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą.

Su diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos darbuotojais, kurie nėra valstybės tarnautojai ar kariai, Užsienio reikalų ministerija ar jos įgaliotos diplomatinės atstovybės užsienio valstybėse, atstovybės prie tarptautinių organizacijų, konsulinės įstaigos, specialiosios misijos sudaro terminuotas darbo sutartis.

Specialiųjų atašė, tarp jų ir gynybos atašė, skyrimą ir veiklą reglamentuoja Vyriausybės patvirtinti Specialiųjų atašė nuostatai.

Specialieji patarėjai – valstybės tarnautojai, laikinai perkelti dirbti į valstybės atstovybę prie tarptautinės organizacijos, padedantys įgyvendinti užsienio politiką daugiašalių santykių srityje. Kiekvienos atskiros srities specialiųjų patarėjų skyrimo tvarką, jų darbo užsienyje ypatumus ir sąlygas nustato Vyriausybė.Diplomatinis personalasdiplomatai, specialieji atašė ir jų pavaduotojai, karinis atstovas ir jo pavaduotojai, specialieji patarėjai ir jų pavaduotojai, dirbantys diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje;

Parodos ir konferencijos Lietuvoje ir užsienyje


Turizmo parodos




“VAKANTIEBEURS” (Olandija)



Š.m. sausio 11-16 d. Nyderlanduose, Utrechto mieste vyksta turizmo paroda Vakantiebeurs 2011, kurioje dalyvauja ir Lietuvos atstovai.

Bendrame Lietuvos stende dalyvauja Valstybinis turizmo departamentas, Klaipėdos, Molėtų ir Druskininkų turizmo informacijos centrai. Parodos lankytojams bus pristatyti svarbiausi šiais metais Lietuvoje vyksiantys renginiai. Ypatingas dėmesys skirtas pristatant kultūrinio, gydomojo ir aktyvaus turizmo galimybes. Parodoje dalyvaujanti Valstybinio turizmo departamento direktorė Raimonda Balnienė mano, kad turistai iš Nyderlandų galėtų aktyviau lankytis Lietuvoje. Nedidelis atstumas tarp Nyderlandų ir Lietuvos, mažesnės kainos ir aukštos kokybės aptarnavimas Lietuvoje galėtų sudominti dažnai keliaujančius ir mėgstančius atrasti naujas šalis olandus, kurie dažnai pasirenka aktyvų poilsį.

Lietuvos stende apsilankė ir susirinkusius svečius pasveikino LR ambasadorius Nyderlandų Karalystėje Vaidotas Verba.

2013 m. sausio mėn. 8-13 d.
Utrechtas, Olandija
www.jaarbeursutrecht.nl





“FITUR“ (Ispanija)





Sausio 20-24 dienomis Madride įvyko 30-oji tarptautinė turizmo paroda „FITUR". Lietuvai šioje parodoje atstovavo Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, Kauno ir Klaipėdos miestų turizmo informacijos centrai, „Delta Tours", „Baltic Saitas", „Lithuanian Tours", „Via Hansa" ir „Amber tours" įmonės. Šiemet Lietuvos stendas sulaukė ypatingai didelio žiniasklaidos ir lankytojų dėmesio. Skaičiuojama, kad parodos metu Lietuvos stende apsilankė virš 100 žurnalistų, atstovaujančių įtakingus Ispanijos leidinius, o stende vykusioje loterijoje sudalyvavo virš 750 parodos lankytojų.

Tarptautinė turizmo paroda „FITUR" sulaukė ne tik išskirtinio žmonių ir žiniasklaidos susidomėjimo, joje pirmą dieną lankėsi ir karališkoji Ispanijos delegacija. „Karaliaus Juano Carloso I-ojo apsilankymas parodoje yra svarus įrodymas, kad ši paroda yra aukščiausio lygio renginys, svarbus tiek pačiai Ispanijai, tiek kiekvienai parodoje dalyvaujančiai valstybei", - sakė Valstybinio turizmo departamento direktorė Nijole Kliokienė.


Madridas, Ispanija
www.ifema.es
“MITT“ (Rusija)


Kovo 20 – 23 dienomis Maskvos Tarptautiniuose Parodų Rūmuose„Ekspocentre“ (Krasnopresnenskaya nab., 14, Maskva) 20-ą kartą surengtos tarptautinė Maskvos turizmo paroda (MITT). Jos išvakarėse populiarus Rusijos turizmo ir kelionių portalas travel.ru paskelbė sąrašą valstybių, kuriose geriausiai laikomasi etiško turizmo principų. Pasak specialaus travel.ru korespondento, turizmo portaloEthical Traveler kasmetiniame reitinge Lietuva išskirta kaip aplinkos saugojimo ir ekoturizmo vystymo lyderė pasaulyje.



2013 m. kovo mėn. 20-23 d.
Maskva, Rusija
www.mitt.ru

KONFERENCIJOS



Tarptautinė konferencija „Religinis paveldas ir turizmas“


Konferencijos tikslas – užmegzti intelektualinę diskusiją, kurioje būtų aptarta religinio paveldo koncepcija bei jo pažinimo plėtojimo Lietuvoje ir Latvijoje galimybės.


Religinio paveldo reiškinį siejame su kultūrinio palikimo ir jo tęstinumo dabartyje procesais, todėl išskirtinis dėmesys tenka religinėms bendruomenėms. Vienas iš konferencijos tikslų yra sukurti bendravimo ryšius tarp tyrėjų, religinių bendruomenių ir visuomenės, kurie padėtų ne tik dalintis žiniomis, bet ir ugdyti visuomenės atvirumą, jos narių tarpusavio toleranciją. Tarptautinės visuomenės susidomėjimas unikaliu Lietuvos ir Latvijos religiniu paveldu prisidėtų prie tarpkultūrinio dialogo skatinimo.




Viena iš galimybių, padedančių atverti vis dar menkai pažįstamus dvasinius tradicinių bei naujųjų religinių bendruomenių klodus, yra „religinis turizmas“. Todėl konferencijoje organizatoriai kviečia aptarti turizmo organizavimo perspektyvas regionuose, aprėpiant ir praeities kultūrinį pažinimą, ir dabarties religinių bendruomenių kultūrinę veiklą. Diskusijų metu bus siekiama aptarti galimybes plėsti „religinio turizmo“ idėją, ateityje bendradarbiaujant su religinių bendruomenių nariais ir turizmo organizacijomis.


Konferencijos rengėjai kviečia diskutuoti teoriniais religinio paveldo ir religinių bendruomenių pažinimo bei praktiniais religinio paveldo ir turizmo klausimais. Kviečiami dalyvauti akademinės bendruomenės nariai, religinių bendruomenių atstovai, turizmo organizatoriai bei visi besidomintys.


Turizmo produktu kūrimas


Turizmo produktas – paslaugų ir turizmo veiklos sąlygų visuma, siūloma turisto kelionės ir
turizmo intereso poreikiams patenkinti.

Veiksmų koordinavimas, kontrolė ir tobulinimas

1. Išorinių ir vidinių veiksnių analizė.
2. Regioninio turizmo produkto projektavimas.
(rinkos identifikavimas ir pasirinkimas, produkto koncepcijos sukūrimas, įvaizdžio formavimas)
3. Tinkamų merketingo priemonių parinkimas.
4. Sanaudų efektyvumo analizė.
5. Komercializavimas.
(Produkto pristatymas vartotojams, bendradarbiavimas ir veiklos koordinavima, išsikeltų tikslų realizacijos kontrolė, produkto tobulinimas)


Regioninių turizmo produktų teikiama nauda

1. Skatina turizmo plėtrą regione.
2. Sukuria naujas darbo vietas.
3. Didina regiono patrauklumą.
4. Pritraukia daugiau turistų.
5. Didina regiono žinomumą užsienio turistų tarpe.
6. Padeda ,,kovoti'' su sezoniškumu.
7. Didina regiono konkurencingumą.
8. Prisideda prie turizmo infrastruktūros plėtros.


Įdomiausios eskursijos

Jaunimui

Mėgstantiems aktyvų poilsį pravartu užsukti į Slovakijos Tatrus. Žemųjų Tatrų nacionalinio parko teritorijoje galima smagiai pasivaikščioti sužymėtais maršrutais palei ledines kalnų upes, lipti judančiomis kopėčiomis ar suptis ant kabančių tiltų. Drąsesni tėvai su jau paaugusiais vaikais gali plaukti guminėmis valtimis ar plaustais srauniomis upėmis.


One nuotykių parkas











Pramogų ir poilsio parkas "Anupriškės


Nuotykių parkas Trakų rajone, miško apsuptyje, prie legendomis apipinto Gilušio ežero.










"Vichy" vandens parkas


Polinezijos salų tematika įrengtas vandens parkas su moderniausiais vandens atrakcijonais Baltijos šalyse.










Oreivystės centras

Nuolat organizuoja skrydžius balionais visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose.









Kurtuvėnų regioninio parko Jodinėjimo paslaugų centras


Viena iš nedaugelio vietų Lietuvoje, kur plėtojamas ir profesionalusis žirgų sportas, ir žirgų turizmas.








Didžiausias Lietuvoje nuotykių parkas, įsikūręs Druskininkuose.


Vasaros rogučių trasa












Šeimai



Slovakijos Tatrai – geriau už bet kokius pramogų parkus


Na, o Aukštieji Tatrai gundo sudėtingesniais maršrutais. Beje, čia pasiklysti beveik neįmanoma – visur pilna žemėlapių, rodyklių ir nuorodų, padedančių išsirinkti pageidaujamo sudėtingumo kelią. Ištroškusieji romantikos rinksis nakvynę kalnų trobelėje – chatoje, kurioje galima pasimėgauti tradiciniais slovakų patiekalais bei kvapia kalnų žolelių arbata. Be to, Tatrai svetingi ir žiemą – čia vilioja įvairaus sudėtingumo slidžių ir snieglenčių trasos.



Į Laplandiją – pas Kalėdų Senelį





Nors Kalėdų šventės seniai praėjo, mažylių džiaugsmui, dosnusis Senelis svečių Laplandijoje laukia visus metus. Tėvus bene labiausiai nustebina ne tiek kičinis Kalėdų Senelio namelis, pastatytas ant poliarinio rato ribos, kiek tikras šiaurietiškas peizažas – bekraštė tundra, apsnigti miškai, į ledą sustingę ežerai, iš mirguliuojančio sniego pusnių kylantys ledo pilių bokštai ir kvapą gniaužianti šiaurės pašvaistė.


O kiek čia laukia žiemiškų malonumų! Išbandyti šunų kinkinį bei elnių traukiamas roges norės visi – dideli ir maži. Na, o kol vaikai landžios ledo tuneliais ir važinėsis rogutėmis, suaugusieji galės ledo kavinėje iš ledo puodelio pasimėgauti karšta arbata ar užsukti į tikrą jurtą pasišnekučiuoti su šamanu.


Austrijoje netikėtai pateksi į kreivų linijų karalystę





Austriją keliautojai renkasi dėl įspūdingos gamtos ir turtingų miestų, kuriuose gausu istorinių pastatų, kvapą gniaužiančių muziejų, prabangių dvarų bei išpuoselėtų parkų. Iš žymiausių austrų architektūros šedevrų verta išskirti XX a. architekto Friedensreicho Hundertwasserio darbus, netikėtais sprendimais sudominančius net didžiausius padaužas. Vienoje tarp griežtų formų ir spalvų namų netikėtai kyšteli šleivas kreivas bokštelis, papuoštas auksiniu kupolu, žengus dar kelis žingsnius saulėje sutviska vaivorykštės spalvų dekoracijos. Kreivų linijų, skirtingo dydžio langų, papuoštas daugybe bokštelių ir ant stogo želiančia žole, spirale susisukęs namas atrodo tarsi perkeltas iš vaikiško piešinio. Vis dėlto įspūdingiausi šio architekto statiniai yra Blumau pramogų ir poilsio kompleksas bei Šv. Barboros bažnyčia Bernbache.

Lietuvos etnografiniai regionai


Regioniniai Lietuvos kultūros skirtumai atspindi sudėtingą valstybės istoriją: jau nuo XIII a. dabartinėje šalies teritorijoje yra istoriškai susiformavusios penkios etnografinės sritys, arba regionai. Šiuo metu, vis dar vykstant karštoms diskusijoms dėl naujo Lietuvos Respublikos administracinio ūkinio suskirstymo, Etninės kultūros globos taryba Lietuvoje siūlo skirti 5 etnokultūrinius regionus: Aukštaitijos, Žemaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos ir Mažosios Lietuvos. Kai kuriuos šių regionų dar siūloma skaidyti į paregionius (pvz., Žemaitijos regioną – į Pietų ir Šiaurės Žemaitijos paregionius). Atskiros etnografinės sritys skiriasi viena nuo kitos vietos gyventojų šnektos ypatybėmis, vyraujančiomis šventėmis, gyvenamojo namo tipu ir vidaus suplanavimu, aprangos ypatumais ir kitokiais materialinės bei dvasinės kultūros savitumais.








DZŪKIJA


Dzūkijos etnografinio regiono teritorija yra Lietuvos pietryčiuose, tarp Nemuno vidurupio ir Neries upės. Dzūkijos vardas lietuvių literatūroje atsirado XIX a.. Jis kilo iš savitos dzūkų tarmės, tiksliau – dzūkavimo. Dzūkija –miškingiausiasis Lietuvos regionas. Daugeliui gyventojų miškas buvo ir dabar yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Anksčiau žiemą žmonės kirto medžius, tašė sienojus, gamino pabėgius, plukdė sielius, darė namų apyvokos daiktus, pavasarį žvejojo, vasarą uogavo, rinko vaistažoles, medžiojo; džiovintus grybus parduodavo net tolimų Rusijos gubernijų pirkliams. Dabar dzūkų džiovinti, konservuoti ar švieži šaldyti grybai bei miško uogos kaip delikatesai keliauja ne tik į mūsų parduotuves, bet ir į Vakarų Europą. Dzūkijoje iki šiol išliko beveik visi senoviniai verslai. Trobesiai, baldai, namų apyvokos daiktai – viskas sukuriama savo rankomis. Čia daug stalių, puodžių, kalvių, pynėjų iš vytelių ir skiedrų, medžio drožėjų, juodosios keramikos meistrų. Tokios pat auksarankės yra ir dzūkės – jos turbūt kūrybingiausios audėjos visoje Lietuvoje, puikios mezgėjos ir siuvinėtojos, šiaudelių narstytojos. Audiniuose dažnai marguoja lapeliai, gėlytės, tarsi norėta į audinius sudėti aplinkos grožį.









AUKŠTAITIJA


Aukštaičių žemės (dabartinė šiaurrytinė-rytinė Lietuvos dalis) – pirminis Lietuvos valstybės branduolys. Pirmą kartą aukštaičiai paminėti Petro Dusburgiečio kronikoje. Aukštaitija – didžiausias Lietuvos etnografinis regionas, turintis daug tarmių, itin turtingas tradicinių papročių, architektūros, gyvensenos ir kito istorinio etnokultūrinio paveldo. Šio krašto tradiciniuose audiniuose ir tautiniuose kostiumuose vyrauja linksmos, šviesios spalvos. Čia giedamos tūkstantmetės aukštaičių dainos – sutartinės. Išlaikyta šių dainų archajiška muzikinė ir poetinė forma. Greta vokalinės muzikos Aukštaitijoje gyvavo ir ne mažiau savita skudučiais bei ragais pučiama instrumentinė polifonija. Aukštaitija – tai aludarių (ypač Biržų rajonas), taip pat tradicinių miltinių ir gėlųjų vandenų žuvų patiekalų kraštas. Turtingas aukštaičių kulinarinis paveldas yra Europos kulinarinio paveldo dalis. Šiandieninė Aukštaitija pasižymi tarmių, gyvensenos ir etnokultūrinio paveldo margumu, nes yra paveldėjusi trijų didelių etninių darinių – Sėlos, Nalšios ir Žiemgalos – palikimą. Sako, kad labai vaizdinga gamta sukūrė ir linksmą aukštaičių būdą, o Aukštaitija dar vadinama poetų ir pasakorių kraštu.











SUVALKIJA



Suvalkijos regionas yra pietinėje-pietvakarinėje Lietuvos dalyje už Nemuno upės, tad kartais vadinamas ir Užnemune. Užnemunės (Suvalkijos) ir Mažosios Lietuvos etnografinių sričių susidarymo ištakos – XV–XVI a. Lietuvos gyventojų migracija į anksčiau jotvingių ir skalvių gyventas Lietuvos ir Prūsijos pasienio žemes, ištuštėjusias XIII–XIV a. per kovas su kryžiuočiais, Į Užnemunę žmonės kėlėsi tiek iš Pietryčių Lietuvos, tiek iš Aukštaitijos ir Žemaitijos. Gyventojams pamažu maišantis, klostėsi savita etnografinė sritis, turinti ir rytų, ir vakarų lietuviams būdingų kultūros elementų, ir visiškai savitų etnografinių bruožų. 19 a. kultūrinį Užnemunės savitumą lėmė tiek ankstyvas baudžiavos panaikinimas, tiek jos geografinis artumas Prūsijos karalystei, iš kurios Lietuvos dvarus ir stipresnius valstiečių ūkius pasiekdavo įvairios technologinės ir kultūrinės naujovės. Užnemuniečių sodybos – vienkiemiai – suplanuotos moderniausiai. Dėl žemdirbystei palankių derlingų žemių bei darbštumo regiono gyventojai tapo turtingiausiais XIX–XX a. Lietuvos ūkininkais, davė šaliai daugiausia išsilavinusių žmonių – net 6 iš 20 valstybės atkūrimo, Vasario 16-osios akto signatarų yra iš Sūduvos. Suvalkiečių niekas nėra pralenkęs rūkytų mėsos gaminių gamyboje, šeimininkės kepa skanią duoną ant ajerų lapų. Suvalkiečiai mėgsta dainuoti vingrių melodijų vienbalses dainas, jų krašte – seniausias Lietuvoje kanklininkų ansamblis. Suvalkijos gyventojų kalbos pagrindu susiformavo šių dienų bendrinė lietuvių kalba.


ŽEMAITIJA



Žemaitija – etninis regionas dabartinėje šiaurės vakarų Lietuvoje. Atskira žemaičių gentis centrinėje dabartinės Žemaitijos dalyje baigė formuotis apie V a. Žemaitija pirmą kartą paminėta 1219 m. Ipatijaus metraštyje. Iš visų lietuvių etninių grupių Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje tik Žemaitija turėjo savarankiškos seniūnijos teises, kurios galiojo beveik 400 metų. Žemaitijoje klestėjo amatai – dailidės statydavo namus, gamindavo baldus, siūlams verpti ratelius; darbo turėjo kubiliai, klumpadirbiai, batsiuviai, siuvėjai, audėjos, račiai, kalviai, kailiadirbiai. Ypač populiari buvo puodininkystė; amato paplitimu ir darbų gausa žemaičių puodžiai lenkė visus kitus Lietuvos regionus. Kurti ir kūriniai „sielai atsigauti“ – mažosios architektūros paminklai. XIX–XX a. pirmoje pusėje Žemaitijoje buvo gausu tik šiam regionui būdingų ant žemės statomų ar medžiuose kabinamų medinių koplytėlių, stovėjo koplytstulpiai, stogastulpiai, kryžiai, papuošti polichrominėmis šventųjų figūrėlėmis. Lankantis Žemaitijoje tiesiog būtina paskanauti žemaičių tradicinių gėrimų ir valgių – mėtų arbatos, džiovintų obuolių giros, troškintų kopūstų su kiaulės koja, kruopinių vėdarų, bulvinių blynų, šventinio kastinio, o gal rasalynės ar cibulynės?









MAŽOJI LIETUVA



Mažosios Lietuvos regionas yra pietvakarinėje nuo Šešupės žemupio Lietuvos dalyje, dar vadinamoje Klaipėdos kraštu. Ši Mažosios Lietuvos dalis yra lietuvių raštijos gimtinė – čia išleista pirmoji lietuviška knyga, pirmoji gramatika, pirmasis dainynas, įsteigtas pirmasis Lietuvos kraštotyros būrelis, kur pirmiausia imta rinkti lietuvių tautosaką, tirti lietuvių kalbą; atidarytos pirmosios lietuviškos mokyklos. Mažoji Lietuva – tai labai skirtinga unikalaus grožio gamta ir viena už kitą įdomesnės vietovės. Šiame regione yra vienas iš gražiausių Europos kraštovaizdžių – UNESCO paveldo šedevras Kuršių nerija, stebinanti smėlynų, miškų ir vandenų derme. Nepakartojama yra Nemuno delta su daugybe salų ir senuoju Rusnės miesteliu, Minijos (Mingės) kaimas, kur centrinės gatvės vietoje – upė; pamario gyvenvietė Kintai, Ventės ragas, per šiuos kraštus eina Didysis paukščių migracijos traktas. Kaip sargybiniai stovi senieji Uostadvario ir Ventės rago švyturiai. Archajiškiausią šio krašto paveldo sluoksnį sudaro medinė liaudies architektūra. Įspūdinga trobų, prieangių, klėčių puošyba – ornamentais pjaustinėtos vėjalentės, užsibaigiančios žirgeliais ar kitokiais lėkiais. O šiek tiek į lėkius panašios vėjarodės puošdavo žvejų burvalčių (kurėnai) stiebų viršūnes ir žymėdavo laivo priklausomybę kuriam nors kaimui. Iš kitų Lietuvos etnografinių sričių Mažoji Lietuva išsiskiria ypač archajiškais mediniais antkapiniais paminklais, vadinamaisiais krikštais. Manoma, kad įmantrios jų formos siekia ikikrikščioniškosios baltų kultūros laidojimo tradicijas. Būdingas Kuršių nerijos žvejų kaimų bruožas – savita spalvinė gama ir namų kraigus puošiančios vėtrungės.